Laboratoriniai Tyrimai

Home / Laboratoriniai Tyrimai

Laboratoriniai Tyrimai

Viena iš gydymo dalių – laboratoriniai tyrimai. Laiku ir kokybiškai atlikti tyrimai padeda gydytojui tiksliai diagnozuoti ligą ir informuoti pacientą apie jo sveikatos būklę.  Laboratoriniai tyrimai skiriami ir tam, kad įsitikinti ar paskirtas gydymas yra efektyvus, ir ar jo nereikia koreguoti.

Bendrieji tyrimai. Tai vieni pagrindinių tyrimų, dažniausiai skiriami pirmieji ir yra atspirties taškas tolesniems tyrimams. Jie reikalingi ne tik ligų diagnostikai, bet ir profilaktikai. Bendri kraujo, šlapimo, gliukozės,cholesterolio  ir crb kiekių kraujyje, mikroskopinis tyrimas dėl grybelio plaukuose,odoje,naguose (vieno nago), lytiniu keliu plintančių infekcijų tyrimai atliekami iš karto.

Alergijos /alerginiai tyrimai. Alergijos (alergenų nustatymo) tyrimai – alergizuojančius valgant netinkamą maistą ar alergizuojančius įkvepiant.

Kraujo grupės biocheminiai tyrimai – tai kraujo serumo arba kraujo plazmos cheminės sudėties tyrimai. Jie atspindi ne tik medžiagų apykaitą organizme, bet ir parodo daugelio organų bei sistemų veiklą (pvz. kepenų, kasos fermentai, inkstų funkcijos rodikliai ir kt.).

Imunofermentiniai tyrimai – viena didžiausių tyrimų grupių, taip pavadinta pagal tyrimų atlikimo metodiką. Šiai grupei priskiriami skydliaukės, lytinių ir kitų hormonų tyrimai, vėžiniai, kaulų žymenys. Infekciniais žymenimis nustatoma žmogaus imuninės sistemos reakcija į infekcijos sukėlėją. Priklausomai nuo imuninio baltymo (imunoglobulino) rūšies galima spręsti apie infekcijos trukmę ir imuniteto susidarymą.

Kraujo krešėjimo rodikliai. Šie tyrimai parodo, ar geba žmogaus kraujas sukrešėti ir kaip greitai šis procesas įvyksta. Labai svarbūs tyrimai sprendžiant, ar operacija bus sėkminga, vartojant kraujo krešėjimą veikiančius vaistus.

Mikrobiologiniai tyrimai. Sergant įvairiomis infekcinėmis ligomis ir norint nustatyti tikslų sukėlėją bei skirti tinkamiausią antibiotiką, turintį mažiausią šalutinį poveikį, dažnai skiriamas taip vadinamas pasėlis (arba mikrobiologinis tyrimas). Jo metu iš pūlių, skreplių, nosiaryklės ir kitų išskyrų paimamas mėginys ir „pasėjamas“ specialioje terpėje, kuri skatina mikroorganizmų augimą. Vėliau mikroorganizmai tiriami mikroskopu, stebima jų reakcija į skirtingus antibiotikus.

Herpes grupes virusinių infekcijų diagnostika

Erkių pernešamos ligos.Laimo ligos diagnostika.

Hepatitų A,B,C ,ŽIV ,Sifilio,Chlamidijos diagnostika.

TORCH-herpes,toksoplazmos,rubelos.citomegalo viruso antikūnių nustatymas.

Narkotinių medžiagų tyrimai

Imunologiniai tyrimai- Imunologiniai tyrimai itin svarbūs diagnozuojant ir gydant kai kurias retas autoimuninės kilmės ligas, nustatant antikūnus, susidarančius sergant šiomis ligomis.IgA,IgE,IgG,IgM,Reumatoidinis faktorius

Pasiruošimas kraujo tyrimui

Maistas

Prieš atliekant kraujo tyrimus dėl gliukozės ir cholesterolio rekomenduojama nevalgyti 8 – 12 valandų.
Svarbu prisiminti, kad sultys, arbata, kava, ypač su cukrumi, – taip pat maistas. Leidžiama gerti tik vandenį.
Kraujo cheminė sudėtis pavalgius gali keistis net iki 50%! Padidėja fermentų, riebalų, cukraus, baltymo kiekiai, kraujo ląstelių skaičius.

Alkoholis

Nevartoti alkoholio 1 – 2 dienas prieš tyrimą.
Jei kraujo tyrimo atlikimo išvakarėse numatoma šventė, geriau atidėkite tyrimą 1-2 dienom.
Tiek vienkartinis, tiek lėtinis alkoholio vartojimas keičia kraujo sudėtį. Priklausomai nuo tyrimo jo rezultatas gali padidėti arba sumažėti.

Rūkymas

Nerūkyti 1 valandą iki tyrimo.
Rūkymas keičia kraujo ląstelių skaičių, dydį. Taip pat padidėja kai kurių fermentų, hormonų, vėžio žymenų kiekiai.

Sportas

Vengti fizinio krūvio. Prieš kraujo paėmimą pailsėti 10 – 15 minučių.
Po fizinio krūvio gali padidėti kai kurių hormonų, fermentų kiekis, kraujo ląstelių skaičius.

Stresas

Vengti nervinio streso. Prieš kraujo paėmimą nusiraminti bent 10 – 15 minučių.
Patiriant stresą kraujyje padaugėja hormonų kiekiai, padidėja kraujo ląstelių skaičius.

Vaistai

Kai kurie vaistai gali daryti įtaką kraujo tyrimų rezultatams. Būtinai pasakykite apie vartojamus vaistus savo gydytojui.
Pavyzdžiui, antibiotikai gali pakeisti kraujo ląstelių sudėtį.

Procedūros

Nepatariama atlikti kraujo tyrimų po rentgenologinių ir ultragarsinių tyrimų, masažo, refleksoterapijos arba fizioterapijos procedūrų, chirurginių intervencijų.
Net ir nedidelė chirurginė operacija pakeičia kepenų fermentų kiekius, padidina baltųjų kraujo ląstelių skaičių.

Kartojant kraujo tyrimus ir norint gauti kuo tikslesnius rezultatus, patariama juos atlikti tuo pačiu dienos metu ir toje pačioje laboratorijoje.
Atminkite, kad vertinti tyrimų rezultatus gali tik Jūsų gydytojas!

Pasiruošimas šlapimo tyrimui

Parą prieš šlapimo tyrimą pacientas turėtų nevartoti vitamino C preparatų ir vaistų, į kurių sudėtį įeina vitaminas C.
Moterims nerekomenduojama šlapimo tyrimą atlikti mėnesinių metu, o 2-3 dienos po jų rezultatai gali būti netikslūs.
Tyrimo rezultatai bus netikslūs, jei šlapimas surinktas su priemaišomis (išmatomis, dezinfekcinėmis priemonėmis, pudra, riebalais).
Prieš tyrimą nusiplaukite muilu rankas ir lytinius organus. Gerai nuplaukite paprastu vandeniu. Nusausinkite išorinius lytinius organus.
Šlapimą tyrimui rekomenduojama surinkti tik į vienkartinius indelius, kurių galite įsigyti laboratorijose arba vaistinėse.
Tyrimui rekomenduojama surinkti tik rytinį šlapimą. Tyrimui surinkite tik vidurinę šlapimo porciją, t.y. pirmajai šlapimo porcijai leisti tekėti į tualetą, surinkti vidurinės šlapimo porcijos apie 50-100 ml, o likusį šlapimą leisti tekėti į tualetą. Šlapimo tyrimui atlikti reikia apie 30-50 ml (minimalus kiekis – 10 ml).
Ant indelio užrašykite savo vardą, pavardę, gimimo metus, ėminio surinkimo laiką.

Pasiruošimas alergijos tyrimams

Keletas dienų prieš tyrimą išskirtinai rekomenduojama pabūti gamtoje, valgyti įvairesnį maistą, turėti kontaktą su gyvūnais ar pelėsiais. Taip tyrimas bus panaudojamas optimaliausiai, o Jūs žinosite konkrečiai kaip formuoti savo gyvenimo būdą, kad pasisaugoti alergines reakcijas keliančių alergenų bei kokiu būdu slopinti paminėtus simptomus. Tai taip pat padės užkirsti kelią tolimesnėms komplikacijoms, astmai.